Praktinis gidas (Mikalaus)  

 

                          Šv. Jokubo piligrimu kelias Ispanijoje (isp. Camino de Santiago)

                                                  praktinis gidas = un guide pratique

 

  http://mikalauskasv.livejournal.com/

 

 January 28th, 2007

 

  Šis puslapis jau skaiciuoja šeštus metus. Kažkuriuo metu jis buvo vienas iš nedaugelio informacijos šaltiniu internete lietuviškai apie Jokubo kelia. Šiandien informacijos yra daug daugiau.  Malonu rasti šio blogo ištraukas kituose interneto puslapiuose ar spaudoje.  Atpažistu savo sakinius net ir oficialiuose leidiniuose. Autorystes niekur nurodyta nemaciau. Noreciau bent paprašyti svetaines www.jokubokelias.lt autoriaus nekopijuoti mano tinklavietes ar bent ideti nuoroda i ja. To prašiau autoriaus elektroniniu laišku, bet atsakymo nesulaukiau.

 

  Gal kada sudesiu nuotraukas. Ju turiu tikrai neblogu, bet visas Camino tiek yra prifotografuotas, kad vis abejoju, ar verta tuo užsiimti.

 

  Šis blogas tai ne ispudžiai (nors ir ju cia yra), o labiau praktinis gidas. Aciu visiems už laiškus, kuriu laikas nuo laiko gaunu. Bandau i visus atsakyti.  Šiame puslapyje aš beveik nesilankau, tik laikas nuo laiko pasižiuriu, ar jis gyvas. Todel, jei norite mane pasiekti, rašykite tiesiai i mikalauskas.valdas eta gmail.com  

 

  Pastebiu, kad daugelis iš jusu ieško pakeleiviu ar tiesiog noretu pasidalinti ispudžiais. Man atrodo, kad tai galima padaryti puslapyje www.piligrimai.lt Jei kas pasiulys kita gera foruma, idesiu cia nuoroda, kad galetu susitikti buve ir potencialus piligrimai.

 

  Visiems gero kelio (buen camino) ir malonaus skaitymo!

 

  2011 m. liepos 1 d.

                                               --------------------------------------------------------

  IVADINIS ŽODIS

 

Sveiki atvyke i interneto puslapi, kuriame papasakosiu apie piligrimu kelia pesciomis per Ispanija i Santiago de Compostela miesta (isp. Camino de Santiago). Jame rasite istorines, geografines informacijos, praktiniu patarimu, kada keliauti, kur apsistoti, ka tureti su savimi ir pan.

 

Ta kelia aš praejau 2005 m. rugpjucio menesi. Kai kurie dalykai gali buti pasikeite, todel jei sugalvosite keliauti, pacia svarbiausia informacija pasitikrinkite dar karta iš kitu šaltiniu. Šiame puslapyje pateikiama mano asmenine patirtis, kuri nebutinai sutampa su kitu žmoniu išgyvenimais, ir nebutinai ten, kur man pasiseke, pasiseks ir jums, arba atvirkšciai, todel sprendimus siulau priimti patiems vadovaujantis savo protu.  

  TURINYS

 

1. KAS YRA CAMINO DE SANTIAGO

2. ŠIO PUSLAPIO TIKSLAS

3. ISTORINIS KONTEKSTAS

3.1. Jokubas vienas iš Jezaus apaštalu

3.2. Jokubas atvyksta pamokslauti i Ispanija

3.3. Jokubo kuna mokiniai atgabena i Galicija

3.4. Musulmonu invazija i Ispanija

3.5. Stebuklingas Jokubo palaiku radimas

3.6. Šv. Jokubo vaidmuo rekonkistoje

3.7. Santiago de Compostela - viduramžiu piligrimystes centras

4. PILIGRIMYSTES RAIDA

4.1. Viduramžiai - piligrimystes pikas

4.2. Piligrimyste kaip nuotykis velyvaisiais viduramžiais

4.3. Piligrimystes nuosmukis po rekonkistos

4.4. Šv. Jokubo palaiku antrasis atradimas XIX a.

4.5. Camino de Santiago šiais laikais

4.6. Piligrimu skaiciaus didejimas paskutiniais metais

5. KELIONES PRADŽIA IR JOS PLANAVIMAS

5.1. Kodel žmones keliauja Camino?

5.1.1. Camino - tikejimo kelias

5.1.2. Camino - dvasinio patyrimo kelias

5.1.3. Kiti Camino aspektai

5.2. Kiek skirti laiko kelionei?

5.3. Ar užteks fiziniu jegu?

5.4. Kiek reikes pinigu?

5.5. Kada keliauti?

5.6. Ka pasiimti i kelione?

5.6.1. Privalomas sarašas

5.6.2. Neprivalomas sarašas

5.6.3. Ko nereikia

5.7. Pesciomis ar dviraciu?

5.8. Kaip patekti i pradžios punkta?

6. CAMINO PRASIDEDA

6.1. Žygio atstumo planavimas

6.2. Piligrimo diena

6.3. Kaip nepaklysti?

6.4. Atvykstam i albergue

6.5. Piligrimo pasas (credencial)

6.6. Albergue

6.7. Sveikatos problemos

7. PADETIS ISPANIJOJE

7.1. Maistas

7.2. Darbo laikas

7.3. Saugumas

7.4. Kalba

8. SANTIAGO DE COMPOSTELA

8.1. Santiago katedra

8.2. Piligrimystes ritualas

8.3. Mišios Santiago katedroje

8.4. Nakvyne Santiago

8.5. Kelione i Finisterre

9. NUORODOS

                                      ----------------------------------------------------------------

1. KAS YRA CAMINO DE SANTIAGO

 

  Camino de Santiago - tai piligrimu kelias i Santiago de Compostela miesta Ispanijoje, kur didingoje katedroje ilsisi šv. Jokubo palaikai. Jokubo kapas yra piligrimystes tikslas, taciau kai kurie keliautojai dar keliauja apie 100 km iki  Finisteres, kuri iki Amerikos atradimo buvo žemes kraštas, kad pasiimtu iš juros piligrimystes irodyma - kriaukle.

 

  Joks kitas kelias nesuvaidino Europos istorijoje tokios reikšmes krikšcioniško Europos identiteto itvirtinimui. Ant jokio kito kelio jus nerasite tiek daug istorijos ir kulturos paminklu. Neveltui jis yra itrauktas i UNESCO kulturinio žmonijos paveldo saraša.  

 

  Bet koks kelias, kuriuo jus einate i Santiago de Compostela galetu buti vadinamas Camino de Santiago, bet istoriškai susikloste keletas maršrutu, kurie yra vadinami Camino de Santiago.      Žemelapyje matosi daug keliu, kurie prasideda Prancuzijoje, susilieja vienas i kita ir kerta Ispanijos siena dviejuose vietose - St-Jean-Pied de Port (Prancuzija) ir Somport (Ispanija).    

 

  Butent apie šia atkarpa, dar vadinama Camino frances, kuri prasideda prie Ispanijos-Prancuzijos sienos esanciame St-Jean-Pied-de-Port miestelyje, vingiuoja apie 800 kilometru Ispanijos šiaurine dalimi per Navara, La Rioja, Castilla y Leon ir Galicija, aš papasakosiu šiame puslapyje.

                                    ------------------------------------------------------------

2. ŠIO PUSLAPIO TIKSLAS          

                                                                                                                                  

  Ši kelia man paciam teko iveikti pesciomis nuo 2005 metu rugpjucio 10 d. iki rugsejo 8 dienos. Tai mano žmonos Jolantos dovana mano 30-mecio proga. Tai pati ilgiausiai dovana, kuria iki šiol esu gaves, -  800 kilometru pesciomis. Turiu sukaupes kažkokios patirties, kuria mielai su jumis pasidalinsiu. Mano patirtis nera unikali - esu vienas iš tu dešimciu tukstanciu piligrimu, kurie kasmet keliauja tuo keliu. Ivairiausiu pasakojimu apie ši kelia apstu internete, knygu yra išleista šimtais, taciau vargu ar ka rasite lietuviškai. Nieko keisto. Pas mus apie ta kelia mažai kas žino, piligrimu iš Lietuvos yra vienetai, o visa ši kelia pesciomis praejusiu lietuviu yra vos vienas kitas. St-Jean-Pied-de-Port šv. Jokubo draugijos interneto tinkalalapyje pateikiamais duomenimis, 2005 m. kaip piligrimas tame mieste buvo apsistojes vienas lietuvis (itariu, kad tai busiu aš pats). Tos draugijos 2004 m. statistikoje buvo pamineti du lietuviai. Be abejo, yra piligrimu iš Lietuvos, kurie kelione i Santiaga pradeda kitur. Kaip ten bebutu, lietuviai retai keliauja šiuo keliu. 2005 m., kada  atlikau savo kelione, Santiago pasiekusiu piligrimu iš Lietuvos buvo 7. Taciau veliau pastebimas labai staigus šuolis aukštyn: 2006 m. piligrimu iš Lietuvos buvo 18, 2007 m. - 30, 2008 m. - 54, 2009 - 83. Šiemet manau galima tiketis kokiu 300! Tiesa sakant, Camino de Santiago - tai ne tik fizinis, bet ir dvasinis kelias, o gal net labiau dvasinis, todel gal ir nebutina fiziškai ten buti. Jei jus susidomesite šituo dvasios keliu, tai jau bus fizinio kelio, kuri jus galbut atliksite kažkada ateityje, pradžia.  

                                            -------------------------------------------------

3.ISTORINIS KONTEKSTAS

 

3.1. Jokubas vienas iš Jezaus apaštalu

  Zebediejaus sunus Jokubas (lot. Jacobus, angl. James, pranc. Jaques, vok. Jakob) ir jo brolis Jonas buvo Galilejos ežero žvejai, kai viena diena prie tinklu juos sutiko Jezus ir pašauke juos abu tapti žmoniu žvejais.  Naujajame testamente pasakojama, kad Jokubas buvo ketvirtasis Jezaus pašauktas mokinys (Mt. 4:21). Jokubas  tik keleta kartu minimas šv. Rašte. Abu broliai buvo karšto budo ir jiems prilipo Boanerges, griausmo sunu pravarde (Morkus 10:37).

 

3.2. Jokubas atvyksta pamokslauti i Ispanija

  Legenda teigia, kad prieš nukryžiavima Jezus padalijo pasauli apaštalams, skatindamas juos kaip galima placiau pasaulyje skleisti  tiesa. Jokubui atiteko Iberijos pusiasalis. Jis nuleliavo iki Galicijos pamokslaudamas, taciau, atrodo, kad jam sunkiai sekesi - jis prie naujo tikejimo patrauke vos keleta pasekeju. Po to, jis grižo atgal i šv. žeme. Grižtant Caesar Augustus mieste (dabar Saragosa) ji aplanke Mergele Marija. Panašu, kad tai buvo jos vienintelis stebuklingas apsireiškimas jai dar gyvai esant. Ji papraše, kad toje vietoje butu pastatyta bažnycia jos sunaus atminimui ir perdave jam stulpa, prie kurio Jezus buvo pririštas ji plakant. Jokubas išpilde ši prašyma ir pastate La Iglesia de la Virgen del Pilar (iš cia populiarus ispaniškas moters vardas Pilar).

 

3.3. Jokubo kuna mokiniai atgabena i Galicija

  44 m. po Kr. Erodo Agripos isakymu Jokubas buvo nužudytas, tapdamas pirmuoju apaštalu kankiniu (Darbai 12:2). Tai vienintele apaštalo kankinyste, minima Evangelijose. Jokubo mokiniai pavoge jo kuna iš Jeruzales, idejo ji i laiva, kuris neturedamas nei buriu, nei irklu ir netgi nevaldomas jurininku perplauke Viduržemio jura ir  pro Gibraltaro sasiauri pasieke Iberijos krantus. Jokubo mokiniai ilgai ieškojo vietos palaidoti Jokuba. Galiausiai jie kreipesi su prašymu i tos teritorijos, kurioje jie buvo apsistoje, karaliene vardu Lupa. Ši surenge keleta išbandymu mokiniams, taciau jie stebuklingai juos atlaike. Galiausiai ji pažadejo, kad jie gales palaidoti apaštalo kuna jos žemeje, jei mokiniai sugebes pakinkyti du laukinius jaucius. Jauciai mokiniams pakluso, ir Jokubo kunas buvo palaidotas ant kalvos.

 

3.4. Musulmonu invazija i Ispanija

  Apie 750 metu Jokubo palaikai gulejo žemeje ir niekas nebežinojo tos vietos, kur jie buvo palaidoti. Per ta laika Iberijos pusiasalis buvo christianizuotas. Romenus pakeite vizigotai. 711 m. musulmonai iš šiaures Afrikos paverže valdžia iš vizigotu ir užkariavo teritorija i šiaure iki pat centrines Prancuzijos. Ispanijos šiaures kalnuotos teritorijos, kuriose gyveno krikšcioniškos gentys, musulmonams nebuvo idomios. Tai pasirode besanti klaidinga strategija, nes ten gyvenusios grupuotes pradejo ginkluota pasipriešinima ir eme stumti musulmonus pietu link. Krikšcioniu Iberijos pusiasalio atkariavimas iš musulmonu valdžios (rekonkista) truko beveik 800 metu.

 

3.5. Stebuklingas Jokubo palaiku radimas

  Apie 813 metus vienuolis atsiskyrelis Pelajo (Pelayo) išgirdo muzika ir virš mažos olos miške ant Libredon kalno, esancio apie 17 km nuo Iria Flavia uosto, vyskupo Teodomiro buveines, pamate šviesas. Toje vietoje jis eme kasti žeme ir rado palaikus ir pergamenta. Pelajo pasikviete vyskupa i ta vieta ir šis patvirtino, kad kaulai yra apaštalo Jokubo ir dvieju jo mokiniu - Atanasio ir Teodoro. Netrukus i ta vieta pradejo traukti piligrimai. Nediduke koplycia, kurioje buvo laikomi palaikai tapo vyskupystes centru.

 

3.6. Šv. Jokubo vaidmuo rekonkistoje

  IX a. didžiaja dali Iberijos pusiasalio tebevalde musulmonai. Apie 834 m. Clavijo mušyje, kuriame susidure Leono karaliaus Ramiro I vedama kariuomene su Abdurrachmano kariuomene, netoli dabartinio Logrono miesto pasirode Jokubas ant balto žirgo ir vede krikšcionis i muši prieš musulmonus. Ispanijos apaštalas Santiago Peregrino tapo Santiago Matamoros (mauru žudytojas). Jokubas tapo kovos prieš musulmonus ir apskritai krikšcioniškos kovos simboliu. Šis karingasis Jokubo ivaizdis netgi isitvirtino labiau nei pamaldaus apaštalo ivaizdis. Šimtmeciais šukis Santiago buvo Ispanijos kariu ir konkistadoru kovos šukis.

 

  Be to, Jokubo kapas tapo ir kryžiaus karu idelogine atrama. Jokubas yra siejamas ir su franku imperijos karaliumi Karoliu Didžiuoju. Pasak legendos, Karolis didysis susapnavo, jog reikia eiti prie Jokubo kapo. Rolando giesme pasakoja apie jo kryžiaus žygi prieš maurus ir pralaimejima jiems mušyje prie Roncesvalles, kuris vyko 778 m.  

 

3.7. Santiago de Compostela - viduramžiu piligrimystes centras

  1189 m. Popiežius Aleksandras III Santiago de Compostela paskelbe šventu miestu greta Romos ir Jeruzales. Viduramžiais visi keliai vede i Santiago de Compostela. Pagal popiežiaus edikta piligrimams, kurie atvyksta i Santiago šventaisiais metais (kada šv. Jokubo diena, liepos 25-oji, yra sekmadienis) visiškai užskaitoma skaistykla, atvykus kitais metais užskaitoma puse skaistyklos. Kaip piligrimystes centras Santiago buvo svabiausias iš triju šventu miestu. Piligrimyste i Roma buvo ne tik dvasine kelione bet ir politinis manifestas del tuo metu vykusiu nesutarimu tarp popiežiaus ir imperatoriaus. Kelione i Jeruzale buvo pavojinga, nes ja valde musulmonai (išskyrus kryžiaus karu epizoda). Pats žodis piligrimyste tapo ejimo i Santiago sinonimu. Dante Vita Nuova raše, kad tie, kurie keliauja i šventa žeme vadinami alyvos šakeles nešejais, kurie keliauja i Roma - einanciais i Roma, o piligrimu vardas priklauso tik tiems, kurie eina i Santiago.

                                     ------------------------------------------------------------------

4. PILIGRIMYSTES RAIDA

 

4.1. Viduramžiai - piligrimystes pikas

 

  Piligrimystes pikas buvo XI-XII a., kada, kaip teigiama, Jokubo kapa kasmet aplankydavo apie puse milijono piligrimu. Daugelis viduramžiu žymiu asmenu keliavo i Santiago de Compostela. Kai kam Camino budavo skiriama kaip bausme už nuodemes ar nusikaltimus, kiti keliaudavo Jokubo prašyti sveikatos ir maloniu sau ir kitiems, gelbeti nuo maro nuo sausros ir pan. Turtingieji skirdavo kitiems žmonems pinigu, kad už juos atliktu ta kelione. Piligrimu srautas atneše klestejima  prie Camino isikurusioms gyvenvietems - buvo statomos bažnycios, vienuolynai, prieglaudos, ligonines, tiltai ir pan. Piligrimams apsaugoti ir su musulmonais kariauti XII a. pabaigoje buvo ikurtas Santiago ordinas. Viduramžiais pradeti rašyti ir pirmieji kelioniu gidai piligrimams. Vienas žymiausiu to laikotarpio gidu yra XII a. parašytas Liber Sancti Jacobi (Codex Calixtinus), kurio autoriumi laikomas prancuzas Aymery Picaud.

 

4.2. Piligrimyste kaip nuotykis velyvaisiais viduramžiais

  Velyvaisiais viduramžiais pasikeite piligrimystes motyvacija ir priežastys. Atsirado naujo tipo piligrimai. Riteriams, jei ju dar buvo like, piligrimyste buvo nuotykis ir laisvalaikio praleidimo budas. Aristokratai ir pirkliai keliavo ieškodami nauju verslo galimybiu ir partneriu. Camino pasirode ir surogatiniai piligrimai-elgetos, už kuriu piligrimyste mokedavo turtingieji. Be to i Santiago buvo siunciami ir ivairius nesunkius nusikaltinimus ar nusižengimus padare asmenys. Del pastaruju dvieju kategoriju piligrimu piligrimystes prestižas smarkiai smuko. Netgi teigiama, kad stipri žalio medžio lazda, kuri ir dabar yra piligrimo atributas, tapo reikalinga ne del to, kad ji padedavo išlaikyti pusiausvyra ir palengvindavo ejima, o del to, kad butu galima apsiginti nuo kitu piligrimu.

 

4.3. Piligrimystes nuosmukis po rekonkistos

  Po rekonkistos (1492 m.) piligrimyste nebeteko savo raison d'etre. Piligrimystei labai pakenke ir fanatiška ispanu inkvizicija. Prasidejus renesansui ir reformacijai, susidomejimas Santiago kelione atslugo. Ypac dideli smugi piligrimystei sudave reformacija.  Prancuzijoje prasidejo religiniai karai tarp kataliku ir protestantu. Prancuzijos pietus tapo protestantiškais. I piligrimus pradeta žiurti itariai, pati piligrimyste imta sieti su nusikalteliais ir elgetomis. Nuo XVIII a. švietimo epochoje kelias net pradetas užmiršti. Prancuzu revoliucija ir Napoleono karai padare gala piligrimystei kaip europiniam reiškiniui. Piligrimais budavo tik Ispanijos ir Portugalijos gyventojai.

 

4.4. Šv. Jokubo palaiku antrasis atradimas XIX a.

  1879 m. šventojo palaikai buvo vel iš naujo atrasti tikraja to žodžio prasme, mat jie buvo dinge per suirutes 1518 m. 1884 m. Popiežiaus bule patvirtino palaiku autentiškuma. 1885 m. buvo šventieji šv. Jokubo metai, ir piligrimai iš visos Europos pajudejo Santiago de Compostela link. 1937 m. apaštalas Jokubas vel buvo pasklebtas Ispanijos šventuoju ir globeju.

 

4.5. Camino de Santiago šiais laikais

  Antroje XX a. puseje Camino atgimsta. Vietiniu entuziastu deka, remiant kataliku bažnyciai, Ispanijos valstybei bei vietos valdžiai Camino de Santiago buvo atrastas iš naujo. Kolosalu darba 7 deš. atliko O Cebreiro parapijos klebonas Don Elias Valina, kuris remdamasis minetu Liber Sancti Iacobi gidu rekonstravo visa Camino frances maršruta. Europos Taryba 1987 m. išleido vadinama Santiago deklaracija, kuria pakviete Europos valstybes atgaivinti piligrimu maršruta, kuris yra Europos bendro paveldo dalis.  1993 m. UNESCO itrauke Camino i pasaulio paveldo saraša. Prie Camino išpopuliarejimo prisidejo ir Popiežiaus vizitas i Santiaga 1992 m. Per paskutinius 15 metu imta intensyviai kurti viduramžius primenanti infrastruktura, su piligrimu nakvynes namais, brolijomis ir pan. Visas maršrutas paženklintas taip, kad praktiškai piligrimui nebereikia vadovautis žemelapiu ir aprašymais.

 

4.6. Piligrimu skaiciaus didejimas paskutiniais metais

  Panagrinejus paskutiniu 20 metu piligrimystes statistika, matyti aiški piligrimu skaiciaus augimo tendencija.  per Piligrimystei budingas periodiškumas - piligrimu padaugeja šventaisiais metais. Pavyzdžiui 1999 m. Santiago de Compostela pasieke 150 tukstanciu piligrimu (sekanciais metais - 55 tukstanciai). 2005-aisiais, eiliniais metais, piligrimu skaicius sieke 94 tukstancius, taciau šventaisiais 2004-aisiais - 180 tukstanciu.

                                       ---------------------------------------------------------------------

5. KELIONES PRADŽIA IR JOS PLANAVIMAS

 

  Kelione prasideda nuo minties. Toliau jums reikia noro. Kiti dalykai - laikas, sveikata, pinigai yra antraeiliai. Jei turite noro, visa kita yra tik detales. Aptarkime viska iš eiles.

 

5.1. Kodel žmones keliauja Camino?

 

5.1.1. Camino - tikejimo kelias

  Noras arba jusu motyvacija - individualus dalykas. Žmones del labai skirtingu priežasciu keliauja Camino. Visu pirma tai krikšcionybes ir tikejimo kelias. Šiais laikais, deja, krikšcioniško tikejimo patyrimas nera pagrindinis piligrimystes tikslas arba, tiksliau pasakius, egzistuoja kiekvieno individualiai suvoktas tikejimas, bet ne bendras krikšcioniškas Camino suvokimas. Camino tampa vienu iš vartotojiškai visuomenei siulomu dvasiniu produktu, kuri kiekvienas gali pritaikyti savo pasaulio viszijai. Pavyzdžiui, Camino teko sutikti keleta piligrimu, kurie ryžosi piligrimystei perskaite Paulo Coelho knyga "Piligrimas". Priminsiu, kad tai pirmas šio autoriaus romanas išgarsines ji visame pasaulyje. Teko ir man skaityti ta knyga, tiesa, jau po Camino ir anglu kalba. 2007 m. pavasari teko matyti šia knyga išversta i lietuviu kalba. Ji net buvo "Vagos" knygynu viena perkamiausiu knygu. Nenustebciau, jei ir jus i ši puslapi patekote per Coelho. Perskaiciau gal puse tos knygos.  Kažko man ten truksta, o gal, tiksliau pasakius, kažko ten yra per daug - butent banalios kažkur girdetos išminties, pagražintos mistika. Tiesa, minciu ten yra geru, jos cia labai tiktu...

 

5.1.2. Camino - dvasinio patyrimo kelias

  Nepaisant to, negalima nuneigti dvasinio Camino aspekto. Sutikau daug visokiu pilgrimu, taciau nemaciau ne vieno, nors tarp ju buvo ir nekrikšcioniu, kuris butu nepaliestas dvasinio kelio aspekto. Tai neišvengiama - 800 kilometru keliones, kuri iš tikruju simbolizuoja musu gyvenimo kelione - su savo našta, džiaugsmais, nepritekliais, lukesciais - vercia mus daug ka permastyti. Taciau nesureikšminkime šito. Camino ne vieno neišgyde prieš jo valia. Jei jus pasiryžote atlikti šita kelione, vadinasi, esate pasiruošes eiti tobulejimo keliu. Teko sutikti piligrimu, kurie Camino sprendžia asmenines problemas (skyrybos, artimuju mirtis, prasmes ieškojimas ir pan.). Ka gi, tai ju pasirinkimas. Esu tikras, kad daug kam tikrai pavyksta bent jau susitaikyti su savimi.

 

5.1.3. Kiti Camino aspektai

  Praeje visa kelia jus pamatysite ivairia Ispanijos šiaures gamta, pabuvosite šimtame Isapnijos miestu ir miesteliu, susipažinsite su krašto istorija, architektura, pažinsite jo žmones, sutiksite begale žmoniu iš viso pasaulio.

  Camino - tai puikiausia nemokama kalbu mokykla (neskaitant keliones išlaidu) ir ypac gera ispanu kalbos mokykla.

  Camino - puikus fizines ištvermes išbandymo kelias. Ten ir svorio galima kažkiek numesti, jei jo yra kiek per daug. Galiausiai, Camino tai nuotykis. Visi žmones yra laukiami Camino ir visus jis nuveda ten, kur reikia.

 

5.2. Kiek skirti laiko kelionei?

  Per diena žmogus gali nueiti apie 20-25 km. Taigi nueiti 765 km (toks yra tikslus Camino ilgis nuo St-Jean-Pied-de-Port iki Santiago) reikes menesio. Laiko kelionei reiketu paskaiciuoti kiek daugiau, kad vidurkis išeitu apie 25 km per diena. Bus dienu, kai galbut noresis pasilikti kokiame miestelyje, kita diena gal paeiti negalesite arba nueisite labai mažai, be to, Santiago mieste reiketu pabuti bent pora dienu, juk jus po tokios keliones to nusipelnete. Negerai, kai reikia skubeti, nes jau yra nupirktas atgalinis bilietas. Geriau atsiduoti Camino. Kai kas Camino keliauja dalimis - vienais metais nueina kažkoki atstuma, o kitais metais toliau tesia nuo tos pacios vietos. Žodžiu, gali užtekti ir poros savaiciu. Galima keliauti pesciomis ir iš Lietuvos. Tam reiketu apie puses metu. Cia aš kalbu visai rimtai. Paciam teko sutikti daug piligrimu, kurie kelione pradeda, ten, kur jie gyvena, t. y. Cekijoje, Austrijoje, Olandijoje, Vokietijoje (kaip kad budavo prieš tukstanti metu, kai Ryanairas dar neskraide). Tokie piligrimai kelione pradeda pavasari, kad Santiago pasiekia rudeni.   

 

5.3. Ar užteks fiziniu jegu?

  Kelione St-Jean-Pied-de-Port pradejau su diabetu serganciu žmogumi. Jam reikejo papildomai neštis 3 kg  medikamentu. Po menesio mes susitikom Santiago. Šiemet pavasari jis vel ejo Camino. Teko skaityti apie piligrimus su ramentais. Ta sakydamas aš neskatinu neigaliuju išsiruošti i Camino. Tuo aš noriu pasakyti, kad jei tokie žmones sugeba iveikti toki kelia, ta galetu padaryti ir sveikesni. Visa kita yra mitai. Kiekvienas normalus žmogus turetu iveikti apie 20-25 km per diena su kuprine be jokio specialaus fizinio pasiruošimo. Forma igausite eidami. Gal kiek sunkiau bus keliones pradžioje. Nuovargis ir kruvis po keliu dienu nebesikaupia, t. y. jus atsikeliate ryte ir kelione pradedate taip tarsi nebutu nueitu keliu šimtu kilometru. Kitaip sakant, kuo daugiau esi nuejes, tuo lengviau darosi.  Kita vertus, savo jegu pervertinti nereiketu. Jeigu mažai vaikštote ir mažai sportuojate bei turite antsvorio, iš karto toks kruvis galetu buti ir per didelis.   

 

5.4. Kiek reikes pinigu?

  Nakvyne piligrimu namuose (albergue) kainuoja apie 5-8 eurus, o Galicijoje piligrimu namai veikia auku principu, taigi lietuviškai galvojant - nemokamai. Pietus restorane - dienos meniu (meniu del dia arba meniu del peregrino) kainuoja apie 8 eurus. Jums dar reikes kažka ryte pavalgyti bei vakare, taigi dar pridedam apie 5-8 eurus. Kai kur galima sutaupyti, bet kai kur taupyti nepatariu. Pvz. vasara galima nenakvoti piligrimu namuose, bet tada turesite neštis savo palapine ar kažka panašaus, o tai reiškia bent kokiais 3 kg sunkesni krovini. Ir taip jusu kuprine bus sunki. Tie 3 kg gali jums buti virš karteles ir tada kelione gali apkarsti. Galima nevalgyti pietu, bet tokioje kelioneje rekomenduotina karta dienoje pavalgyti šilto gero maisto. Galite neštis maža dujine virykle, bet vel tai darote nugaros ir koju saskaita. Taigi susumuojam - dienai jums reikia mažiausiai 15 euru, neskaitant keliones iki išvykimo punkto ir grižimo iš Santiago išlaidu.

 

  Žinoma, teoriškai piligrimu  galima buti ir su nedideliu kiekiu pinigu. Taip galejo buti viduramžiais, kai rupintis piligrimais buvo kiekvieno miestelio pareiga. Šiandien visame Camino yra vos keletas piligrimu namu, kur piligrimams duodamas nemokamas maistas (nemokamas salyginai, nes piligrimus maitina vakarykšciu piligrimu aukos). Taciau jei jus esate tikintis, galite bandyti ieškotis paramos Camino miesteliu bažnyciose. To pats neišbandžiau, bet manau, kad doram krikšcioniui kitas doras krikšcionis turetu padeti. Be to, savitarpio pagalba veikia ir tarp piligrimu. Nebutai tai reiškia, kad jums kažkas prades moketi už visus pietus, tai reiškia, kad galbut jus už kažka sumokesite..

 

5.5. Kada keliauti?

  Pasirenkant keliones laika svarbu atsižvelgti i piligrimu nakvynes namu veikimo laika. Kai kurie albergue yra uždaryti ne sezono metu ( lapkricio-balandžio menesiais). Tai reiškia, kad kai kuriuose miesteliuose keliaujant ne sezono metu gali prireikti apsistoti viešbuciuose arba pensionatuose, o tai kainuos šiek tiek daugiau. Galima ir situacija, kai tam tikruose miesteliuose tiesiog nebus kur apsistoti ir atstumas tarp nakvynes vietu bus jums per didelis.

 

  Kitas svarbus dalykas renkantis keliones laika yra piligrimu skaicius Camino. Daugiausia piligrimu keliauja vasaros menesiais ir ypac rugpjuti, kai Ispanijoje prasideda  atostogos, ir Camino dusta nuo piligrimu. Liepos ir rugpjucio menesiais keliauja apie puse visu metu piligrimu, t. y. apie 50 tukstanciu. Camino gali atrodyti taip:

 

  Aišku, visi jie yra išsibarste per 700 km., be to, ne visi keliauja Camino frances. Kalbant apie piligrimu skaiciu reikia tureti omenyje, kad liudijima apie piligrimyste (compostela) Santiago mieste duoda iveikus bent 100 paskutiniu kilometru. Nenustabu, kad paskutinis šimtas kilometru yra labai apkrautas. Ypac rugpjucio menesi teoriškai galima situacija, kad gali buti sunku patekti i albergue atvykus vakare. Bent man taip nebuvo ir neteko girdeti, kad kas nors butu paliktas lauke. Tai dažniausiai reiškia, kad tame albergue vietu nera, taciau yra už kokiu 5 km. Nuejus 30 km tie 5 nera labai lengvi ir malonus.

 

  Svarbiausias dalykas yra oras. Remdamasis kitu patirtimi pasakysiu, kad tuo atžvilgiu maloniausias yra gegužes menuo. Oras tada yra ne per karštas, viskas aplink žydi, daug žalumos. Liepa ir rugpjuti yra karšta. Temperatura antroje dienos puseje siekia virš 30 laipsniu ir ejimas darosi gana varginantis. Taciau nereikia pamiršti, kad Camino dviejose vietose reikes kopti i 1,5 km aukšcio kalnus, kur gali smarkiai palyti ar net kruša iškristi. Artejant prie Santiago Galicijoje oras ir vasara gali buti lietingas.

 

5.6. Ka pasiimti i kelione?

K  ažkokiu ypatingu patarimu ypac daug keliavusiems žmonems nepasakysiu - galioja panašios taisykles kaip ir kituose panašaus pobudžio žygiuose. Svarbiausia, pasiimti reiketu visko kaip galima mažiau. Lengva pasakyti. Net ir 10 kg tokioje kelioneje yra daug. Idealiausias variantas, kad kuprines svoris sudarytu apie 10 proc. kuno mases. Prieš kelione reiketu kuprine pasverti ir jei ji per sunki dar karta apgalvoti, ar reikia to ar kito daikto. Paradoksas, taciau atskirai paemus sunkiu daiktu lyg ir nera, taciau visi jie kartu sveria daug. Be to kuprine prieš kelione reiketu išbandyti.  Toliau pateikiami privalomas ir neprivalomas sarašai yra labai salyginiai.

 

5.6.1. Privalomas sarašas

  Batai. Užteks vienos poros, bet geru batu. Aišku, batus butina gerai pravaikšcioti prieš tai. Jie turetu buti tinkami eiti ir asfaltu ir žvyrkeliu. Tiesa sakant aš su savo batais rizikavau: jie nebuvo tikri žygio batai (hiking shoes), jie labiau panašus i baleto šokejo batus. Kiti piligrimai stebedavosi, kad aš su tokiais batais neturiu jokiu problemu su kojomis. Kita vertus, tie tikrieji žygio batai su aulais, atseit kad laikytu koja stabiliai, daug kam nutrindavo kojas. Be to žygio batai yra gana sunkus.

 

  Sandalai. Po žygio noresis apsimauti kažka lengvesnio. Kojas laikyti visa diena žygio batuose butu nusikaltimas.

 

  Miegmaišis. Turetu buti kaip galima lengvesnis. Net jei keliautumet šaltesniu metu laiku turetu užtekti plono miegmaišio, nes beveik visuose albergue rasite antklodes. Visai neblogas variantas yra kokia plona nešilta antklode  prie kuno. Albergue yra vilnoniu antklodžiu, jas ant kuno deti nera nei labai higieniška nei labai malonu. Mano miegmaišis buvo per šiltas, nors ir jis priklause lengvuju kategorijai. Teko ji siusti paštu i Švedija Matildai. Po ilgu ieškojimu Burgos supermarlete isigijau lovos užtiesala, kuris mane išgelbejo. Taip sutaupiau gal kokius 1,3 kg. Tiesa, per klaida dar nusipirkau paklode, taciau ji pasirode besanti skirta užmauti ant ciužinio ir aš jos panaudoti kaip antklodes negalejau, bet aš ja naudojau pagal paskirti ir kai kuriuose albergue ji tikrai praverte.

 

  Rubai. Šiltuoju metu laiku turetu užtekti dvieju marškiniu trumpomis rankovemis, vienu marškiniu ilgomis rankovemis, vieneriu šortu, ilgu kelniu ir megztinio. Ilgi marškiniai reikalingi apsisaugoti nuo saules žygiuojant. Gerai, jei kelnes galetu atsitraukti su užtrauktuku ir pavirsti i šortus. Pavyzdžiui ryte kai dar šalta galima apsimauti ilgas, paskui jas paversti i trumpas, o kai saule stipriai kaitina galima vel prisidurti galus. Renkantis rubus reiketu tureti omenyje, kad su vienais reikes žygiuoti, o kitais persirengti po žygio dienos. Bet kokiu metu laiku megztinis yra reikalingas, nes gali pasitaikyti blogesnis oras arba gali buti šaltoka rytais ar vakare. Megztinis turetu buti šiltas, bet nesunkus.

 

  Apsauga nuo lietaus. Reiketu kokios nors plonos striukes nuo lietaus.  Bent jau Galicijoje, kur dažnai lyja, daug kur galima nusipirkti polietileniniu vienkartiniu (kuriuos galima naudoti daug kartu) striukiu nuo lietaus, taciau geriau tureti kažka savo patikimesnio. Kokiu metu laiku bekeliautumet, lietaus per menesi laiko išvengti greiciausiai nepavyks.

 

  Kremas nuos saules. Oda nuo saules reikes saugoti arba kremu arba rubais. Taciau rubai gali nelabai apsaugoti, kai kuriu vietu, pvz., kaklo, veido.

 

  Kepure. Patartina placiabryle skrybele, kad labiau saugotu nuo saules.

 

  Nedidelis rankšluostis su kokiu nors padrasinanciu užrašu.

 

  Peilis.

 

  Maža vaistinele, kurioje butu esminiai dalykai - pleistras, bintas, keletas pagrindiniu vaistu.

 

  Asmens dokumentai ir sveikatos draudimo dokumentas užsienyje (E-111 forma).

 

  Keliones gidas. Lietuvoje nerasite ir lietuviškai nerasite. Geriausia užsisakyti užsienio kalba prieš kelione. Keliones gido jums reikes, kad žinotumet, kur einat, ka matysit, koks laukia maršrutas ir pan. Gidas reikalingas, kad geriau žinotumet Camino istorini, kulturini ir religini konteksta. Jei jus tos informacijos nežinosite, prarasite dali Camino teikiamos malones. Dideles prasmes nera pirkti gida, kuriame detaliai aprašomas maršrutas, t. y. prie kokio kampo sukti i dešine ar i kaire ir pan. Tokie aprašymai yra beverciai, nes Camino yra gerai pažymetas.

 

  Pinigai, apie kuriuos mes jau kalbejome.

 

5.6.2. Neprivalomas sarašas

  Ispanu kalbos žodynelis. Ispanai kalbantys neispaniškai dar yra retas reiškinys visame Camino, išskyrus Santiago de Compostela miesta. Camino galesite kažkiek pramokti ispanu, todel siulau nepraleisti tokios progos.

 

  Prožektorius. Kartais pravercia rytais susipakuojant daiktus, kai kiti dar miega arba  žygiuojant ryte, kai dar tamsu pasišviesti kelia.  Kai kurie vakaru piligrimai turi tokius šachtininku prožektorius, tvirtinamus ant galvos ir tada gali greitai kuistis savo daiktuose abiem rankom. Kažin ar reikia tokiu mandrybiu. Iš vakaro galima susiruošti daiktus, o ryte išsinešti viska i koridoriu  ir ten isijungus šviesa tvarkytis.

 

  Piligrimo lazda. Yra tokiu specialiu piligrimu lazdu, kurias galima isigyti bet kur Camino. Jos kainuoja apie 5 eurus. Jei pavyks ja parsivežti namo, bus puikus prisiminimas. Bet kažin ar pavyks. Lazda yra toks dalykas, kuri gali greitai palikti kur nors. Viska turi ant kupros, o ta lazda dar atskirai turi rupintis. Todel geros lazdos pirkti aš nepatarciau. Kelioneje rasite kokia lazda, kuris tarnaus taip pat kaip ir ta tikroji ir kuria prarasti nebus gaila. Lazda labiau reikalinga kaip ivaizdžio atributas. Yra vienas negincijamas argumentas už: keliaujant ypac Navarra galima sutikti daug palaidu šunu. Dauguma ju matyt yra pavarge  nuo piligrimu ir loja ant ju tik iš pareigos, bet lazda visgi suteikia piligrimui daugiau autoriteto šunu akyse.

 

  Jokubo kriaukle. Ji yra piligrimu ženklas. Visi supras, kad jus piligrimas. Ju galite isigyti daug kur Camino.  

 

  Gertuve. Vandens reikes gerti daug ir dažnai. Sutaupytumet kažkiek energijos, jei gertuve butu visada po ranka, kur nors prie diržo. Galima išsiversti ir be gertuves, naudojant paprasta plastikini buteli, ji kas kažkiek laiko keiciant.

 

  Akiniai nuo saules. Pravercia ypac Kastilijoje, kur stipriai šviecia saule.

 

  Ukiškas muilas. Kelioneje reikes kiekviena diena skalbti rubus. Ukiškas muilas yra gana gera priemone svorio, supakavimo ir efektyvumo prasme.

 

  Baseino šlepetes. Jos sveria labai nedaug, taciau labai pravercia albergue dušuose. Basomis kojomis vaikšcioti nera nei labai higieniška nei saugu.

 

  Ausu kaištukai. Nakti kai kas megsta garsiai paknarkti. Kai patalpoje yra koks penkiadešimt piligrimu, bent vienas iš ju (butu gerai, kad tik vienas) bus sunkiasvoris knarkikas. Be to, vasara Ispanijoje nakti gali vykti ivairus festivaliai, koncertai. Nereikia ir ju, gali ir vaikai iki pirmos nakties futbola po langais žaisti. Ausu kaištukai, padaryti iš tokios medžiagos, kuria galima suvynioti ir kuri išsipleciau ausyje, iš dalies išsprendžia ta problema. Sakau iš dalies, nes patys kaištukai yra nemaža problema: nors išores triukšmo beveik negirdi, jausmas yra toks tarsi butum po vandeniu. Tai gali dar labiau blaškyti nei išores triukšmas. Bent man tas išradimas nepasiteisino. Ausu kaištukus galima nuspirkti vaistineje.

 

  I ta saraša butu galima dar daug ka irašyti. Neminiu visokiu asmens higienos dalyku.

Camino neina per dykuma, jame rasite vaistiniu ir parduotuviu, kur galima visko nusipirkti. Kai bandai viska numatyti, atrodo, reikia ir to ir ano, taciau, kai to daikto neturi, sprendima vis tiek galima rasti. Pvz., kai kur giduose patariama tureti virvele rubam džiauti. Išdžius tie rubai ir be arba ant svetimos virveles. Piligrimai albergue palieka daug visokiu daiktu. Todel geriau pasižvalge rasite tai, ko reikia.

 

  Dar vienas patarimas - camino geriau nieko nepirkti, ko tikrai nereikes pacioje kelioneje. Visus suvenyrus, CD, knygas ir pan. galima rasti paskutineje Camino stoteleje Santiago de Compostela. Viska juk reikia nešti ant savo peciu šimtus kilometru.       

 

5.6.3. Ko nereikia

  Daugelyje albergue yra virtuve, todel daug kas, kas susije su valgio gaminimu yra nereikalinga: puodelis, lekšte ar juo labiau virimo iranga.

 

  Nelabai suprantu, kam reikalingas kilimelis. Gal koks 80 proc. piligrimu juos turi, bet kur panaudoja, neisivaizduoju (nebent kur nors po medžiu diena miegoti). Albergue miegojimui yra skirtos lovos (gal tik keliose vietose reikia guleti ant žemes patiestu ciužiniu. Lyg vienas pagrindiniu argumentu yra tai, jog jei neliktu lovu albergue butu galima kur nors ant grindu isitaisyti ant kilimelio. Laiku atejus i albergue, vietu visada užteks. O jei neužtektu, kilimeli kas nors paskolins. Šiaip kilimelis daug nesveria, bet yra didelis griozdas.

 

5.7. Pesciomis ar dviraciu?

  Yra ir trecias variantas - raitam, bet mums geriau apie tai nekalbeti. Arkliai savo Camino baige. Tikras piligrimas yra pescias piligrimas. Važiuotas piligrimas yra dviratininkas. Tarp dvieju kategoriju piligrimu tvyro šiokia tokia itampa. Visu pirma kontaktas tarp ju yra sunkiai imanomas - viena karta susitike pesciasis ir dviratininkas daugiau nebepasimato, nes ju tempai labai skirtingi. Be to, ir susitikus nera jiems tarpusavyje apie ka kalbetis - labai jau skiriasi abieju patirtis, keliones specifika, planai ir problemos (vieni kalba apie užpakali ir padangas, kiti apie kojas ir nugara). Pestieji dviratininku turi saugotis, o dviratininkai saugoti pesciuosius, tai irgi prisideda prie itampos didinimo.

 

  Camino su dviraciu nera lengvas dalykas. Vietomis Camino yra visiškai nepravažiuojamas ir dvirati reikia nešti i kalna ar i pakalne. Reikia labai gerai žinoti dienos maršruta prieš apsisprendžiant, ar verta važiuoti tikruoju Camino. Tikriausiai apie 90 proc. Camino sudaro takelis ir žvyrkelis. Tiesa sakant, man nelabai suprantamas dviratininku noras važiuoti (tiksliau nešti dvirati) tikruoju Camino, kai greta yra plentas. Šv. Jokubas, manau, irgi yra tos nuomones. Nors kai pagalvoji, kaip nuoširdžiai kratosi tie žmones tuos 800 km, pradedi juos gerbti ir manyti, kad gal jie dar didesni piligrimai nei pestieji.   

 

  Pestiems piligrimams albergue teikiama pirmenybe gauti nakvyne.

 

  Lietuviškai apie ispudžius Camino de Santiago dviraciu galite pasiskaityti cia.

 

5.8. Kaip patekti i pradžios punkta?

  Jei Camino pradetumet St-Jean-Pied-de-Port, patarciau kaip nors pasiekti Prancuzija ar Belgija ir keliauti traukiniu iki Bayone. Nuo Bayonne iki St-Jean visai netoli. Galima skristi su Ryanair iš Kauno iki Frankfurto Hahno, paskui su autobusu iki Liuksemburgo, su traukiniu iki Paryžiaus ir su TGV (greituoju traukiniu) iki Bayonne. Liuksemburge pernakvoti butu galima pas mane. Prieš tai su manim reiketu susisiekti. Nežinau, ar tai butu pigi kelione, nes kelione traukiniais, ypac greitaisiais, Prancuzijoje kainuoja gana daug.

                                         --------------------------------------------------------------

6. CAMINO PRASIDEDA

 

6.1. Žygio atstumo planavimas

  Iš vakaro reiketu pagalvoti, koki atstuma eisite ir kur apsistosite kita diena. Iš kažkur reiketu gauti albergue saraša su atstumais tarp albergue. Toks sarašas turetu buti jusu keliones gide arba ji galima gauti kur nors kitur, pvz., piligrimu namuose ar turizmo informacijos centruose. Aš ji pasiemiau iš St-Jean-Pied-de-Port piligrimu registracijos centro. Atstumai tarp albergue turetu lemti jusu kilometru skaiciu. Šiaip albergue yra kas 5-7 km, taciau yra ir atkarpu kur atstumas yra 17 km. Tai pavyzdžiui reiškia, kad ta diena galite eiti arba 20 km arba 37. Priklausomai nuo sprendimo galima pasiruošti sekanciai dienai. Kai kas siulo prieš pacia piligrimyste suskirstyti visa kelione i atkarpas. Iš patirties pasakysiu, kad jokiu išankstiniu planu daugiau nei vienai dienai i prieki laikytis neina. Viena dienas atsiras jegu nueiti daugiau, kita diena suplanuoto atstumo nenueisit del valios stokos ar tam tikru objektyviu priežasciu. Iš vakaro reiketu pasiskaityti, kokiu maršrutu eisite, kokias idomias vietas praeisite kelyje. Kai kurie idomus objektai yra ne visai šalia Camino, o už keletos kilometru nuo jo, todel ta reiketu žinoti iš anksto, kad paskui nereiketu gailetis.

 

6.2 Piligrimo diena

  Eiti per diena reiketu apie šešias septynias valandas. Kadangi šiltuoju metu laiku vidurdieni darosi karšta, maždaug apie 14 val. dienos kelione reiketu baigti. Vadinasi, kelione pradeti reikia kaip galima anksciau ryte, prašvitus.

 

  Gera valanda prieš švintant (5-6 val.) albergue prasideda brazdejimas. Neišsigaskite, tai jusu bendrakeleiviai pakuojasi daiktus. Triukšmas dideja, kol už kokio pusvalandžio pasidaro nebeimanoma miegoti. Galiausia, kas nors nusprendžia, kad visi jau yra pažadinti ir ijungia šviesa. Dabar jau tikrai visi yra pažadinti.

 

  Išeiti pirmajam nera visai saugu, nes bus tamsu ir galima nuklysti i šali. Geriausia eiti kartu su kitais piligrimais, t. y. su srautu. Tada nereikia labai rupintis, kur eiti, nes "mases" neklysta.  Pusryciauti galima albergue arba veliau kur nors pakeleje. Bent aš pusryciaudavau už kokiu poros valandu nuo išejimo, kada jau tikrai norisi valgyti. Pasilikti albergue dažniausiai negalima. Iš ryto apie 9-10 val. albergue yra uždaromas maždaug iki pietu, kada pradeda rinktis nauji piligrimai. Aišku, jei jus turite bedu, galima susitarti ir, esu tikras, bus leista pasilikti ir kita diena, tik greiciausiai jus vis tiek išvarys iš albergue nuo ryto iki pietu.   

 

6.3. Kaip nepaklysti?

  Visas camino yra pažymetas, reikia tik sekti ženklus. Be oficialiu Camino ženklu, geltonos spalvos rodykles yra nupieštos ant plentu, pakeles akmenu, namu sienu, tvoru ir medžiu. Ženklus palieka ir patys piligrimai, pvz., sudeda kryžius iš akmenu ant kelio. Prie kiekvieno mažiausio posukio reiketu ieškoti Camino rodykles.

 

  Tiesa, buna atkarpu, kai Camino ženklo nera - kelias yra tiesus ir viskas aišku ir be ženklu. Taciau jei ju nera prie posukiu, gali buti, kad jus kažkur nugrybavote. Be to, reiketu atkreipti demesi i tai, kad kai kur Camino išsišakoja, t. y. egzistuoja du alternatyvus Camino. Vienas gali buti sunkesnis, kitas ilgesnis, bet idomesnis. Todel reiketu iš vakaro pasistudijuoti kitos dienos maršruta, kad nepriimtumet klaidingo sprendimo.  

 

  6.4. Atvykstam i albergue

Kažkiek po vidurdienio atvykstam i albergue. Jei ryte išeini apie 6 val ryto, 12 val. susidaro apie 6 ejimo valandos. Per valanda nueinama apie 4-5 km. Taigi vidurdieni jau buni nuejes apie 20 km. Einant labai dideliu pauziu daryti nepatartina, geriau sustoti trumpam 5-10 minuciu poilsiui dažniau nei sustoti pusvalandžiui.

 

6.5. Piligrimo pasas (credencial)

  Atvykus i albergue jums reikia pateikti piligrimo pasa. Ne piligrimai i albergue nepriimami. Piligrimo pasas - rimtas dokumentas. Jis patvirtina, kad asmuo yra piligrimas, ir tik ji pateikus Santiago mieste išduodamas piligrimystes liudijimas - Compostela. Piligrimo pasus išduoda beveik visi albergue. Ji, aišku, reiketu išsiimti pirma piligrimystes diena. Antspaudus turi beveik visos pakeles smukles ir parduotuves. Jums visur mielai pasiulys užsideti antspauda. Nenoredamas suipainioti, kur nakvojau, aš rinkau tik albergue antspaudus.  Jei rinksite visus antspaudus, jie gali i piligrimo pasa ir netilpti.  

 

  Atvykus i albergue beveik visu piligrimu darbotvarke yra tokia pati - rubu skalbimas, prausimasis, pietus, poilsis, aktyvus laisvalaikis, pasiruošimas rytdienai ir miegas.

 

6.6. Albergue

  Albergue arba refugio yra pigus piligrimu nakvynes namai. Iš esmes jie yra panašus i jaunimo nakvynes namus. Per visa Camino galima rasti visokiu albergue: geru ir prastos kokybes, turinciu dvasia ir be dvasios. Pvz., yra labai jaukus dailininku albergue, kur piešti mokantys piligrimai apsimoka piešiniais. Jei norite egzotikos, nakti galite praleisti pusantro kilometro aukštyje tvarte su gyvuliais ir su paskutiniu Europos riteriu Thomas. Kai kuriuose albergue tvyro piligrimiška dvasia, su bendru vakarienes gaminimu, giesmemis ir maldomis. Deja, reikia paskyti, kad tokiu albergue yra nedaug. Daug kas priklauso nuo hospitalero - savanoriškais pagrindais dirbancio albergue laikino šeimininko, kuris yra buves piligrimas. Tapti hospitalero yra gana sunku, nes reikia praeiti tam tikra konkursa, o norinciu jais tapti skaicius yra gana didelis. Išduosiu paslapti, kad šansu daugiau turi kalbantys ispaniškai užsienieciai. Tai visai suprantama, nes puse piligrimu sudaro ispanai. Dušus, kurie yra svarbiausia, ko reikia piligrimui vasara iš albergue, turi, atrodo, visi albergue. Daugumoje albergue virtuve yra. Miegoti tenka kartais vienoje patalpoje su šimtu piligrimu, o kartais kambaryje su trimis.  Idedu keliu idomesniu albergue nuotrauku.

 

  Nepaisant gana draugiškos atmosferos piligrimu namuose, reiketu buti budresniam ir bent jau pinigus laikyti saugiai, t. y. geriausia juos visa laika tureti su savimi.

 

6.7. Sveikatos problemos

  Daugiausia bedu gali kilti del koju. Dažniausiai pasitaiko ivairus nutrynimai. Visu pirma avalyne turi buti gera. Taciau net ir su labai gera avalyne per kelias dienas gali išryšketi silpnos vietos. Patarimas vienas - labai gerai isiklausyti i savo kojas ir pajutus bent menkiausia nepatoguma imtis preventyviu priemoniu - užsiklijuoti pleistra toje vietoje, kur jauciat nepatoguma. Ypatingai reikia saugotis padu atmušimo. Ivairus nutrynimai kelione gali apsunkinti ar net padaryti ja laikinai neimanoma. Atvykus i albergue patartina kojoms duoti pailseti ir palaikyti jas atsigulus aukšciau nei galva.

 

  Nutrynimai nera tokia didele beda, kaip ivairios koju raumenu, raišciu ar sanariu   problemos.  Viena iš tokiu problemu priežasciu gali buti organizmo dehidratacija. VANDENS REIKIA GERTI DAUG. Ta rasite parašyta visuose Camino giduose. Daug nekreipiau demesio i ta patarima, kol viena diena nuejes gal puse Camino visai negalejau paeiti del kojos sausgysles skausmo. Masažistas Henri iš Prancuzijos man griežtai prisake, kad gerti reikia daug (daug tai nereiškia iš karto) ir dažnai, net tada kada nesinori.

 

  Visame Camino kas kažkiek kilometru  stovi vandens sistemos su kranais (fuente), kurios iš esmes yra skirtos piligrimams. Vanduo juose yra neblogas, nors jei yra problemu, pradžioje galima pirkti vandeni buteliuose. Daug kur giduose rašo, už kiek kilometru yra sekantis fuente. Yra gal tik keletas atkarpu, kai vandens nera ilgesni atstuma - pvz. 20 km. Tada gal reiketu apsirupinti didesnemis vandens atsargomis. Paprastai užtenka vieno litro talpos indo.  

                                                   ------------------------------------------------------------

7. PADETIS ISPANIJOJE

 

7.1. Maistas

  Camino eina per skirtingas gastronomines tradicijas turincius regionus. Maistas kavinese, kur paprastai pietauja piligrimai, nera ypatingai ivairus. Meniu del dia susideda iš triju patiekalu. Pirmasis (primer plato) dažniausiai yra sriuba arba salotos.  Patarciau paragauti fabada, kuris yra patiekalas iš pupeliu su chorizo dešra ir kumpiu.  Antrasis patiekalas (segundo plato) yra žuvis arba mesa dažniausiai su bulvemis fri. Cia yra didžiausias nesusipratimas. Jei pirma patiekala imi sriuba, kurios reikia pasakyti, yra gana skanios (butinai paraugaukite cesnakine sriuba sopa de ajo, kopustu sriuba caldo gallego), tada nebegauni salotu. Valgyti steika su vienomis bulvemis fri yra gana liudnas reikalas.  Galicijoje reiketu butinai paragauti vietos patiekala - aštunkoji (pulpo). Desertas (postre) gali buti ledas, koks nors vaisius ar jogurtas. Tik labai retai desertas bus koks nors pyragas. Prie viso to jums duoda arba buteli vyno arba vandens. Cia vel yra šiokia tokia neteisybe. Iš tikruju butelis vyno vienam asmeniui yra kiek per daug. Be to, vandens per karšcius reikia labiau nei vyno. Geriausia, kai esi ne vienas, tada vienas piligrimas užsisako vyno, o kitas - vandens ir abu dalijasi. Daugelyje kaviniu yra pardavinejami sumuštiniai - bocadillos.  

 

  Didžiausia problema renkantis valgi yra kalba. Reikia rinktis iš triju patiekalu, o ju pavadinimai nieko nesako. Todel jei ir nesiruošiate mokytis ispanu, patartina butu žinoti bent pagrindiniu patiekalu pavadinimus (mesa, vištiena, žuvis ir pan.)    

 

7.2. Darbo laikas

  Kaip ir daugelyje šiltuju kraštu, Ispanijoje yra siestos režimas - parduotuves yra uždarytos maždaug nuo 14 val. iki 17 val. Be to, viskas yra pasislinke maždaug dvi valandas i prieki. Pavyzdžiui, vakarieniaujama yra apie 21 val. vakare. Tai yra didelis nepatogumas, nes apie 22 val. jau reikia eiti miegoti, jei kelione pradedama 6 val. ryte. Mentalitetas visgi ten yra kitas, ir todel nereiketu pykti ant vietiniu, jei parduotuve veluoja atsidaryti pusvalandžiu. Daugelis parduotuveliu ir kaviniu camino yra šeimos verslas, ir žmones patvarko viska taip kaip jiems patogiau. Siestos metu viskas yra uždaryta, todel kur nors vaikšcioti prasmes nera, be to, ir karšta. Geriau tuo metu paguleti su ispanais.

 

7.3. Saugumas

  Iš esmes publika yra draugiška. Piligrimai vasara yra tu kraštu peizažo dalis, vietiniai yra prie ju priprate ir gana draugiški.  Šiaip ar taip piligrimai daugeliui yra pajamu šaltinis. Pakeleiviai piligrimai paprastai yra nepiktybiniai žmones. Nors kaip jau sakiau, camino galima sutikti ir visokio plauko laimes ieškotoju, tarp kuriu yra ir tikru bomžu, kurie atsistoje ant camino pakeicia savo statusa iš bomžo i piligrima. Juk piligrimas kažkuria prasme irgi yra bomžas. ta publika yra nepiktybine, be to, tokiu piligrimu tikrai nera daug.

 

Didžiausias piligrimu priešas yra automobiliai. Camino kai kur kerta kelius, eina ju pakrašciu, todel tokiose vietose reiketu eiti labai atsargiai.

 

Camino pradžioje eina pro basku krašta. Kažkokiu su basku ir ispanu konfliktu susijusiu neigiamu pasekmiu piligrimai neturetu pajausti. Tame regione tuo atžvilgiu yra gana saugu.

 

7.4. Kalba

  Meskite i šali iliuzijas, kad mokant anglu kalba galima susikalbeti visame pasaulyje. Ispanijoje tikrai negalima. Buvau šokiruotas, kad net vietiniai, kurie visada bendrauja su piligrimais, iš kuriu didele dali sudaro užsienieciai, ir tie nemoka ne žodžio angliškai. Vietiniai piligrimai ispanai, kuriu ypac knibžda paskutiniame camino etape, yra gana nyki publika, nes su jais neina susikalbeti. Tikrai nepameluodamas pasakysiu, kad per 800 km sutikau gal 10 vietiniu, kurie kalba angliškai. Išimtis yra didesnieji miestai ir ypac Santiago de Compostela, kur suvenyru parduotuvese gali susikalbeti ir vokiškai. Taigi, kuo mažiau mokesit angliškai, tuo bus geriau bendraujant su vietininiais. Aišku, kažkaip bendrauti reikia. Tada galima kalbeti ir lietuviškai. Pvz., prancuzai turi dievo dovana su visais kalbeti prancuziškai ir manyti, kad juos supranta. Be abejo, prancuzu Ispanijoje yra naudingesne nei anglu (neaiškinsiu kodel). Kitas logiškas sprendimas yra Camino mokytis ispanu. Labai greitai galima susirinkti pagrindini žodyna, kai kurias gramatines konstrukcijas. Velgi, tam kas moka prancuzu šiuo atžvilgiu yra žymiai lengviau. Camino pabaigoje jau galima visai normaliai susikalbeti ispaniškai. Visos kitos kalbos pravers bendraujant su kitais piligrimais.

                                        -------------------------------------------------------------

8. SANTIAGO DE COMPOSTELA

 

  Kilometrai vis mažeja... Iveikus puse kelio nuotaika labai pakyla. Tikslas atrodo pasiekiamas. Kai pradedi piligrimyste tie 800 km yra sunkiai protu suvokiami. Galiausiai ateina ta diena, kai supranti, jog šiandien tu gali pasiekti Santiago de Compostela. Po menesio ejimo tas jausmas yra nepakartojamas. Gal panašu jausma išgyvena alpnistai ar sportininkai kai iki medalio lieka keli metrai.

 

  Santiago de Compostela albergue nera. Kažkada jis veike, bet piligrimai tiek jame šeldavo, kad teko ji uždaryti. Monte del Gozo, kuris yra likus penkiems kilometrams iki Santiago yra didžiausias albergue visame Camino, kuriame yra 500 vietu. Visais laikais Monte del Gozo buvo paskutine stotele prieš susitikima su šv. Jokubu. Cia ramiai galima vakare pasedeti ir apgalvoti savo Camino. Pasiekus Santiaga viskas keiciasi. Kelione baigta. Džiugu, bet kartu ir kažkiek liudna. Baigiasi vienas Camino. Jeigu yra galimybe, siulyciau apsistoti Monte del Gozo nakciai, o kita ryta iveikti sunkiausius penkis kilometrus.

 

8.1. Santiago katedra

 

8.2. Piligrimystes ritualas

  Per šimtmecius susiformavo tam tikri piligrimu ritualai, kuriu ir šiandien daugelis piligrimu laikosi. Portico de la Gloria centre stovi kolona vaizduojanti Kristaus genealogija - Išajo medis. Pirmiausia reikia paliesti to kolonos viduri ir padekoti už saugu atvykima i Santiago. kad suvoktumete, kiek piligrimu prieš jus jau cia dejo ranka, atkreipkite demesi, jog akmenineje kolonoje yra ranku ispaudai. Netoliese yra kuklus Maestro Mateo biustas. Sakoma, jog tris kartus su galva palietus Mateo skulpturos galva, galima gauti iš didžio architekto kažkiek išminties. Bažnycioje reikia eiti altoriaus link, kur yra šv. Jokubo auksu dengta statula. Laipteliai veda už Šv. Jokubo nugaros. Paprastai piligrimu yra daug ir reikia truputi palaukti, kol ateina pasimatymo su šv. Jokubu momentas. Piligrimai prieje prie šv. Jokubo, apkabina ji iš nugaros. Anksciau piligrimai matuodavosi auksine šv. Jokubo karuna ir uždedavo statulai savaja piligrimo kepure. Deja, auksine karuna dingo, kartu ir dalis šio gražaus ritualo. Na, bet savo kepure jus galite jam uždeti. Toliau leidžiames i katedros kripta, kur skrynioje yra sudeti šv. Jokubo palaikai. Tiesa, palaikai buvo nekarta pradinge, saugant juos nuo ivairiu nepageidautinu asmenu, taciau vel atradus kur nors katedros požemiuose kaulus, autoritetingu popiežiaus sprendimu jie budavo pripažinti autentiškais. Tiesa sakant mums tai nera svarbu, juk tiesa yra tai, kuo mes tikime. Piligrimu ritualu yra ir kitu - pvz., lazdos, rubu palikimas Santiago mieste.

 

8.3. Mišios Santiago katedroje

  Kiekviena diena vidurdieni katedroje vyksta mišios. Sunku pasakyti, ar kiekviena diena jos yra tokios, bet tadien, kai aš ten buvau jos buvo nepakartojamos. Katedroje buvo daug piligrimu ir visi jie labai džiaugesi. Tas džiaugsmas buvo pripildes visa katedra. Kunigas buvo toks isijautes, kad galejai pagalvoti, kad ir jis vakar po ilgos piligrimystes atvyko i Santiago. Pasimokykite, jei nemokate giedoti giesme "Magnificat". Kelioneje ta galesite padaryti Gronion ir Hontanias piligrimu namuose. Pastaruosiuose gal dar tebedirba Juan, kuris labai nuoširdžiai padeda piligrimams.

 

  Mišiu metu yra paminima, kiek piligrimu pasieke Santiaga diena prieš tai. Piligrimai yra vardijami pagal tautybes. Jei norite išgirsti "Lituania", pirma reikia nueiti i Oficina del Peregrino, kuri yra Platerias aikšteje iš katedros pietines puses. Kita diena per mišias bus pamineta, kad piligrimyste atliko lietuvis. Ypatingos garbes gal tame nera, todel galite iš karto eiti i mišias, o kita diena jusu tautybe bus pamineta kitiems piligrimams. Oficina del Peregrino reikia pateikti credenciales (piligrimo pasa), užpildyti maža anketa ir jus gausite piligrimyste patvirtinanti dokumenta - compostela. Pildant anketa reikia nurodyti piligrimystes motyvus. Jei jus nurodysite ne religinius ar dvasinius motyvus, pvz., sportinius, tradicines compostelos negausite - vietoj to jums išduos kitoki dokumenta. Visai netoli galesite isilaminuoti savo compostela.

 

  Ispudingiausias mišiu momentas yra piligrimu pasmilkymas su milžinišku smilkytuvu (botafumeiro). Teigiama, kad Santiago katedros smilkytuvas yra didžiausias kataliku pasaulyje. Dabartinis smilkytuvas yra padarytas 1851 m. po to, kai ankstesniji pavoge Napoleono kareiviai. Aštuoni vyrai pasinaudodami sudetingu virviu mechanizmu isiubuoja smilkytuva, kuris pradeda judeti skersai per visa katedra virš piligrimu galvu. To momento laukia ne tik piligrimai, bet ir daug užsienio turistu. Šiaip ar taip ši smilkytuvo kelione per visa katedra yra miesto atrakcija. Idomumo delei galima pasakyti, jog viduramžiais toks smilkytuvas esa buvo reikalingas dar ir del to, kad reikejo kažkaip apsisaugoti nuo katedroje tvyrancio piligrimu prakaito kvapo.

 

8.4. Nakvyne Santiago

  Kaip sakiau Santiago de Compostela piligrimu namu nera. Tiesa, yra variantu, bet jie nera labai priimtini, nes isikure už miesto (pvz., tas pats Monte del Gozo). Netoli katedros, ant piligrimu kelio visada sutiksite stoviniuojancius asmenis, kurie jums maloniai pasiulys kambari. Aš siulau maloniai sutikti. Naktis kainuos apie 20 euru. Renkantis kambari reikia tureti omenyje, kad Santiago sezono metu yra nesibaigianciu švenciu miestas. Taigi nakti galite netureti ramybes, jei jus jos ieškote.

 

8.5. Kelione i Finisterre

  Tikslas jau kaip ir pasiektas. Butu galima jau ir keliauti namo, bet negi jus nenorite dar nueiti apie šimta kilometru iki žemes krašto - Finisterre. Po visu ritualu, švenciu ir tikslo pasiekti Santiago, tik labai nedidele dalis piligrimu ryžtasi tai kelionei. Iveike dar šia atkarpa galesite sakyti "aš nuejau pescias nuo Pirenu kalnu iki Atlanto vandenyno".

 

  Patekti i Finisterre galima ir autobusu. Kelione užtrunka apie pora valandu ir, deja, yra gana varginanti del staigiu posukiu, pakilimu ir nusileidimu. Tai daugiau simboline kelione. Užlipe ant kalvos Finisterre galima pamedituoti žiurint i Atlanto vandenyna, i ta iškyšuli, kuris kažkada žmonems buvo žemes kraštas. Gal ir tikra Jokubo kriaukle surasti vandenyne pavyks.

 

Keletas nuotrauku iš šios dalies.

                                                   ------------------------------------------------------

9. NUORODOS

 

- http://www.xacobeo.es  

Galicijos provincijos oficiali svetaine septyniomis kalbomis apie Camino de Santjago. Yra gidas pdf formatu apie Camino Galicijoje. Labai geros nuotraukos. Daugybe nuorodu. Labai gera svetaine.  

 

- http://caminodesantiago.consumer.es/  

Ispaniška labai gera svetaine apie visus Camino de Santiago. Ypac aiškus ir patogus naudoti interaktyvus žemelapis su suskirstytais etapais. Yra visu albergue sarašas su išsamiu kiekvieno aprašymu (darbo laikas, lovu skaicius, patogumai ir pan.).

 

- http://www.mundicamino.com/

7 kalbu išsami svetaine apie camino. Deja, ten labai keista anglu kalba. Panašu, kad verte ispanai ir niekam nedave pataisyti. Yra daug nuorodu i interneto svetaines kitomis kalbomis.

 

- http://www.jakobus-info.de/

Labai gera vokiška svetaine. Yra visu albergue sarašas su aprašymu.

 

- http://koti.welho.com/alahelm2/Santiago_Guide.pdf  

Vieno suomio praktinis gidas angliškai apie camino. Vertas demesio.

 

- www.piligrimai.lt

Lietuviška interneto svetaine apie piligrimyste.

 

- http://www.ana.lt/alytausnaujienos/paskutinionumeriostraipsniai/?nid=49

Saules Pinkevicienes 2006-09-30 straipsnis "Alytaus naujienose" apie dvieju merginu ispudžius iš Camino.

 

- http://www.road.lt/keliautojai/am/pasakojimai/214/

Vieno lietuvio pasakojimas apie Camino de Santjago dviraciu.

 

- http://www.ve.lt/?data=2007-06-02&rub=1065924828&id=1180685205

Gana idomus straipsnis 2007 m. birželio men. "Vakaru eksprese" apie vienos merginos ispudžius iš Camino.

 

- http://www.anglija.lt/straipsniai/infozona_pristato/santjago_kelias_atvede_i_londona.html

Augustinos Jaudegytes 2008-08-14 straipsnis anglija.lt apie vieno lietuvio jokubo kelia

 

- http://pramogos.atn.lt/straipsnis/1502/800-kilometru-pesciomis-piligrimu-keliu

Lauros Kuprišcenkaites 2008-08-21 straipsnis apie piligrimo N. Kliuko kelione.

 

- www.jokubokelias.lt  

Justino Špoko sukurta interneto svetaine. Kol kas ten atpažistu tam tikras vietas iš savo puslapio :) Bet pagal domeno pavadinima galima spresti, jog puslapis turetu buti neblogas. Reikia palaukti.

 

- http://www.ve.lt/?data=2007-06-02&rub=1065924828&id=1180685205

Genovaites Privedienes 2007-06-02 straipsnis Vakaru eksprese apie Silvos Balkaitienes ispudžius iš Camino.

 

- http://pt-pt.facebook.com/pages/IN-VIA-project/230525522012?v=info

Projektas „In Via“ - tai puses metu trukmes lietuvio Jokubo V. Turo piligrimine kelione 2010 metu sausio 5 d. - liepos 27 d. iš Vilniaus iki Santiago.

 

- http://invia.blogas.lt/publikacijos

Apie ta pacia Jokubo V. Turo piligrimyste. Kol kas nieko ten daug nera, bet galima pamatyti Lenkijos Olsztyno laikraštyje išspausdinta piligrimo nuotrauka.

 

- http://jolitazykute.wordpress.com/kelias-i-save/

2009 m. "Ievoje" spausdintas Jolitos Zykutes straipsnis apie Margarintos Gaubytes Camino. Idomiai parašyta. Rekomenduoju paskaityti.

 

- http://gyvenimas.delfi.lt/archive/article.php?id=18922698&categoryID=403

2008 m. spalio 18 d. Delfi perspausdintas Meiles Janciorienes straipsnis "Valstieciu laikraštyje". Delfyje rasite geru komentaru gera kruva :)

                                           ------------------------------------------------------------

 

  Rinkite google "Jokubo kelias" ir tikrai atrasite dar kai ka idomaus.

 

  Nuorodu dalis atnaujinta 2010 m. kovo 10 d.  

 

  Buen Camino

 

  Jus greiciausiai rasite tai, ko ieškojote. Rasite ne kur nors kitur, Santiago katedroje ar Camino, bet savyje. Kelione tik dar karta patvirtins tai, kuo jus tikejote. Todel geriau tiketi gerais dalykais ir kiekviena diena nueiti kažkoki nors nedideli atstuma.. Buen Camino

 

  2007 m. sausis

                                       -------------------------------------------------------------

    

  retour ŕ Q.Pratique Généralités

  home

                                                                       01/06/2012

delhommeb at wanadoo.fr